Petriuko anekdotai

Petriuko anekdotai - Fishki dienos skaitiniai ir lietuviškas humoras.

– Kaip tau patinka nauja tarnaitės vieta?
- O, šį kartą viskas labai paprasta. Visą dieną aš turiu atsakinėti: taip, madam… taip, madam… taip, madam… O vakare: ne, pone… ne, pone, pone, ne…

---

- Kaip tavo reikalai su Jančiu?- klausia draugė.
- Puikūs. Mes nesutariame tik dėl vienos smulkmenos. Reikalas tas, kad aš noriu tuoktis balta suknele…
- O jis?
- O jis visai nenori tuoktis.

---

- Kaip vis dėlto blogai dirba mūsų paštas,- skundžiasi draugui senukas profesorius.- Prieš tris dienas aš parašiau savo
kolegai, o šiandien radau laišką savo kišenėje.

---

- Kalba, kad tu greit vesi, Svensonai?
- Ak, nežinau! Mano sužadėtinė nenori tekėti už manęs, kol aš nesumokėsiu visų skolų, o aš jų negaliu sumokėti, kol jos
nevedžiau.

---

- Kaltinamasis, ar prisipažįstate, kad įsilaužėte į parduotuvę ir vogėte drabužius?
- Taip.
- Bet jūs vogėte ir anksčiau, net tris kartus!
- Matote, aš niekaip nerasdavau tinkamo numerio ir žmona liepdavo tuos drabužius pakeisti.

---

- Kaltinamasis, jūs tvirtinate, kad į nukentėjusįjį mėtėte tik pomidorus.
- Tikrai taip, pone teisėjau.
- Tai iš kur nukentėjusiojo galvoje atsirado toks didelis gumbas?
- Pomidorai buvo konservuoti metalinėje dėžutėje.

---

- Kam tas mazgelis ant tavo nosinės?
- Mama užrišo, kad neužmirščiau sumokėti už elektrą.
- Na, ir ar sumokėjai?
- Ne, ji pamiršo duoti pinigų.

---

- Kam tu laikai kabinete auksines žuveles?
- Taip malonu turėti ką nors, kas praveria burną ir neprašo padidinti atlyginimo.

---

- Kas atsitiko tavo seneliui?
- Naminė jį nuvarė į kapus.
- Turbūt baltoji karštinė pribaigė?
- Ne, sprogo “samagono” aparatas.

---

- Kas atsitiko, Džeksonai? – klausia karininkas eilinio, kai pamatė jo sugipsuotą ranką.
- Susilaužiau ranką. Dviejose vietose.
- Sekantį kartą venkite tų vietų.