Bajeriai - Fishki dienos skaitiniai ir lietuviškas humoras.
- Nedrebėkit, – sako chirurgas pacientui,- aš labai gerai dirbu. Pažvelkit į mano barzdą, – kai pabusit po narkozės, vėl ją išvysit…
Pacientas užmerkia akis, o kai atsimerkia ir pamato barzdotą vyrą, sušunka iš džiaugsmo:
- Ačiū, profesoriau. Aš nieko nepajutau!
- Aš ne profesorius. Aš Šventasis Petras…
– Neliūdėk, mano meile,- guodžia žmoną mirštantis vyras,- galbūt tu vėl ištekėsi…
- Kas ims tokią senę? O, kad tai būtų atsitikę bent prieš 10 metų.
- Nepakenčiama!- Šaukia įpykęs režisierius.- Paskutinėje scenoje prieš mirtį jūs staiga pradėjote juoktis!
- Su dabartiniu atlyginimu,- atsakė aktorius,- mirtis man atrodo pati geriausia išeitis.
- Neseniai perskaičiau jūsų knygą.
- Paskutinę?
- Tikiuosi…
- Norėčiau kvepalų,- paršo klientas parfumerijos parduotuvėje.
Pardavėja:
- Žmonai, ar brangesnių?
– Norėčiau paimti šiek tiek pinigų,- sako prie banko langelio priėjęs vyras.
- Jokių problemų,- maloniai atsako kasininkė.- Koks jūsų sąskaitos numeris?
- Jei aš turėčiau čia sąskaitą, tai nelaikyčiau užtaisyto pistoleto,- taip pat maloniai taria jai vyriškis.
- Norėčiau sulaukti šimto metų,- atsidusta žmona.
- Tai neįmanoma!- sušunka vyras.
- Kodėl?
- Jau dvylikti metai, kai tau lygiai keturiasdešimt.
- Norėjau savo šunį išmokyti, kad visuomet sulotu, kai norės ėsti. Šimtus kartų jam rodžiau kaip tai daryti.
- Na ir ką? Išmokei?
- Priešingai. Dabar jis neliečia maisto, jei aš neloju.
- Nori pamatyti broliuką, kurį atnešė gandras?- klausia Jonuką mama.
- Pamanyk – broliuką! Gandrą parodyk!
– Nužudyta piktų liežuvių!- trečią kartą ir vos ne visu balsu sako repliką netekęs kantrybės sufleris.
- Mes gi žinome žodžius, bet nežinome, kas juos turi sakyti,- dar garsiau atsako iš scenos.