Juokai - Fishki dienos skaitiniai ir lietuviškas humoras.
- Tekėti už artisto? Ir galvoti nedrįsk – pyksta tėvas.
Ir vis dėlto jis su dukra nuėjo į teatrą pasižiūrėti jos išrinktojo.
Per pertrauką tėvas sako dukrai:
- Gali tekėti už jo. Jis visai ne artistas.
- Teta Vlasta, ar tu pati nemoki valgyti?
- Iš kur tu ištraukei, Pipečekai?
- Kai tu pranešei apie savo atvykimą, tėtis pasakė mamai: “Vėl visą savaitę teks maitinti tavo tetulę!”
- Teta, teta,- šaukia Jonukas,- jūsų Petriukas ryja bilijardo kamuolius!
- Petreli, aukseli,- susirūpinusi aikteli mama,- tu juk sudaužysi visą mūsų unitazą!
- Tėti, aš įsitikinusi, kad Gustavas tau patiks.
- Ar jis turi pinigų?
- Kokie jūs abu panašūs? Lygiai to paties jis paklausė apie tave.
- Tėti,- klausia Petriukas,- o ar mes gerai gyvename?
- Na, nelabai,- sako tėtis.
- O kaip atrodo labai gerai gyvenančių žmonių butas?- vėl domisi sūnus.
- Jų kambario kampe stovi iš karto net nepastebimas akvariumas, kuriame plaukioja iš karto ir nepastebimas begemotas,- mielai paaiškina tėtis.
- Tėti, o kodėl tu saldainius ant eglutės pakabinai taip aukštai?- klausia Petriukas.
- Kad nesuvalgytum jų iki Naujųjų metų,- sako tėtis.
- Tai ką, gal aš dabar girliandas turėsiu valgyti?- nusimena Petriukas.
- Tėveli, kas yra alkoholikas?
- Matai, sūnau, ten keturis beržus. Tai štai, alkoholikui atrodo, kad jie aštuoni. Supratai?
- Supratau, tėveli, tik ten stovi du beržai.
- Tėveli, ką galvojo mokytoja, kai pasakė, kad obuolys nuo obels netoli terieda?
- Ką tu vėl iškrėtei mokykloje, nenaudėli?
- Tėveli, kodėl pergalės deivė buvo moteris?
- Suprasi, kai vesi.
- Tiesiog nežinau ką reiktų daryti, – skundžiasi vienas žvejas kitam, – kiekvieną kartą, kai aš grįžtu iš žvejybos, po lova randu žmonos meilužį.
- Tai gal nebevažiuosi daugiau į žvejybą? – klausia jo kitas.
- Dar ko! Štai galvoju, gal reiktų nupjauti lovai kojas?
: 
